Please update your Flash Player to view content.

REFORMA DARBO TEISĖJE: VEIKLĄ PRADĖJO NUOLATINĖ INDIVIDUALIŲ DARBO GINČŲ KOMISIJA

2013 02 04 

Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX skyrius reglamentuoja individualius darbo ginčus. Iki 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų buvo sudaromos tik įmonės, įstaigos ar organizacijos viduje veikiančios darbo ginčų komisijos. Toks teisinis reguliavimas neatitiko nei darbuotojų, nei darbdavių siekio taikiai išspręsti atsiradusį konfliktą, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje buvo nenoriai sudaromos ginčų sprendimo komisijos, todėl nuspręsta keisti minėto skyriaus nuostatas. 

plaktukas

Po  pakeitimų įsigaliojimo, mūsų šalies teisinėje sistemoje atsirado naujovė – nuolat veikiančios darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Lietuvoje šiuo metu jau veikia 13 darbo ginčų komisijų, įsteigtų prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių. Minėta reforma, tikimasi, atneš teigiamų rezultatų ir efektyviau padės spręsti tarp darbuotojo ir darbdavio iškilusį konfliktą, palengvins naštą teismams. Iki šiol, pagal susiklosčiusią praktiką, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje darbdavio sudaromos vidinės ginčų komisijos retai pasiekdavo taikų ginčo sprendimo būdą, o tai lemdavo vėlesnį darbuotojų kreipimąsi į teismus. 

Būtina pabrėžti, kad jei įmonės, įstaigos ar organizacijos viduje efektyviai veikė ir taikiai ginčus sprendė ginčų komisija, minėti pakeitimai neužkerta kelio ir toliau įmonės viduje nagrinėti ginčus, tik turėtų būti išspręsti formalūs klausimai: pasirašytas papildomas socialinių partnerių susitarimas dėl tokios komisijos veikimo tvarkos ir ginčų nagrinėjimo terminų. 

Individuali darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų institucija, skirta nagrinėti individualius darbo ginčus Darbo kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais (pvz. neišmokamas darbo užmokestis ar nesuteikiamos atostogos), išskyrus tam tikras išimtis, kurios numato, kad dėl tokių ginčų kaip darbuotojo nušalinimas, atleidimo iš darbo teisėtumas ir kitais įstatyme numatytais atvejais, ginčas nagrinėjamas  teisme, nesikreipiant į ginčų komisiją.
Vadovaujantis darbo ginčų komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu („Dėl darbo ginčų komisijos nuostatų“), darbo ginčų komisiją sudarys trys nariai: komisijos pirmininkas (asmuo, paskirtas Valstybinės darbo inspekcijos, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą) ir po vieną darbuotojų ir darbdavių atstovą. Komisijai sudaryti pasirinktas trišalis principas yra viena iš šios reformos naujovių, kuri leis socialiniam partneriui dalyvauti nagrinėjant ginčą. Pagal iki šiol buvusį reguliavimą vidinė ginčų komisija būdavo sudaroma tik iš darbuotojų ir darbdavio atstovų, o skundas turėdavo būti išnagrinėtas per 14 dienų nuo jo gavimo. Įsigaliojus pakeitimams, komisija turės mėnesį laiko skundui išnagrinėti, o esant objektyvių ir svarbių priežasčių, terminas galės būti pratęstas ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. 

Svarbu pabrėžti, kad jei šalių netenkins ginčų komisijos priimtas sprendimas, bet kuri šalis galės kreiptis į teismą, kur ginčas bus nagrinėjamas iš esmės. Ieškinį bet kuri šalis turės pateikti per mėnesį laiko nuo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju, kai nė viena iš šalių per mėnesį nesikreips su ieškiniu į teismą, priimtas komisijos sprendimas įsiteisės ir taps privalomas šalims bei turės būti vykdomas Civilinio proceso numatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  skųsti ginčų komisijos priimtą sprendimą teismui galės tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys. Taip užtikrinamas veiksmingesnis darbo teisės principų laikymasis. Iki atliktų pakeitimų, darbdavys negalėjo apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimo, tokia teisė buvo numatyta tik darbuotojui.

 Straipsnį parengė teisinių ir personalo valdymo paslaugų įmonė „HOROS“.