Please update your Flash Player to view content.

Tarpvalstybinių skolų išieškojimo galimybės Europoje

Šiomis pataisomis įgyvendinamas Reglamentas, kuris sudaro kreditoriui galimybę siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Reglamento taikymo sritis apibrėžta 2 straipsnyje.

Įstatyme reglamentuojama, kokia tvarka kreditorius turės kreiptis dėl įsakymo išdavimo, taip pat kaip skolininkas ir kreditorius galės apginti savo pažeistas teises. Išskiriami šie svarbiausi aspektai:

  • Prašymai dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo Lietuvoje bus teikiami pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės. Vartotojų bylose, kuomet byla dėl ginčo esmės nėra teisminga Lietuvos teismams, prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo bus paduodamas skolininko, kuris yra vartotojas, gyvenamosios vietos Lietuvoje apylinkės teismui.
  • Žyminis mokestis mokamas analogiškas atitinkamai už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinam žyminiam mokesčiui, jei toks yra nustatytas.
  • Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą Lietuvoje vykdys antstoliai. Antstolis atlieka Reglamente nurodytus procesinių dokumentų priėmimo, perdavimo ir įteikimo veiksmus, taip pat kitus nurodytus veiksmus.

Šiuo atveju taip pat svarbu užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Reglamento 47 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį Reglamentą gauti, tvarkomi ar perduodami asmens duomenys turi būti adekvatūs, aktualūs ir savo apimtimi neviršyti tikslo, kuriuo jie buvo gauti, tvarkomi ar perduodami, ir naudojami tik tuo tikslu. Kompetentinga valdžios institucija, informavimo institucija ir bet kuris kitas už blokavimo įsakymo vykdymą atsakingas subjektas negali saugoti duomenų ilgiau, nei reikalinga tuo tikslu, kuriuo jie buvo gauti, tvarkomi ar perduoti (bet kuriuo atveju ne ilgiau nei šešis mėnesius po proceso pabaigos), ir tuo laikotarpiu užtikrina tinkamą tų duomenų apsaugą. Šis reikalavimas netaikomas duomenims, kuriuos tvarko teismai ar kurie jiems perduodami, teismams vykdant teismines funkcijas.

Taigi, jau kitąmet fiziniams ir juridiniams asmenims bus paprasčiau siekti tarpvalstybinio skolų išieškojimo. Taip pat Lietuvos teismas Reglamente nustatytais atvejais pagal kreditoriaus prašymą galės kreiptis į toje valstybėje paskirtą informavimo instituciją, kuri pateiks visą informaciją apie skolininko sąskaitas.

 

Straipsnį parengė teisinių ir personalo paslaugų bendrovė HOROS.