Please update your Flash Player to view content.

Kaip nutraukti santuoką?

2. Vieno sutuoktinio prašymu.

Turi būti bent viena iš šių Civilinio Kodekso 3.55 straipsnyje nurodytų sąlygų: sutuoktiniai gyvena atskirai daugiau nei vienerius metus; vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo; vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu arba vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą.

3. Dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (santuokinės pareigos numatytos Civilinio kodekso 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatyme numatyta kada preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės: jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pažymėtina, kad kitas sutuoktinis gali ginčyti šias prezumpcijas, pavyzdžiui įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo priežastis nėra jo neištikimybė.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinės pasekmės nurodomos Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 3 dalyje, kurioje pažymima, jog kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama bendra ieškinio teisenos tvarka.

Pateikiame keletą pavyzdžių teismų praktikos sprendžiant klausimą dėl sutuoktinio kaltės:

Byloje 2-97-494/2012 ieškovė T. J. kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo T. J. kaltės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pastoviai vartojo alkoholį, nesirūpino šeima, vaikais, išgėręs būdavo agresyvus, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, įžeidinėjo, visa tai vyko vaikų akivaizdoje. Kadangi atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo ieškovei priteistina 1450 Eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovei. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Kitoje byloje (Nr. 2-580-949/2015) ieškovė G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su atsakovu V. A. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Ji nurodo, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas, kadangi dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, žemino, skaudino ieškovę, fiziškai prieš ją smurtavo, be to, visiškai ja nesirūpino, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Teismas nurodo, kad svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Teismui įvertinus situaciją, šalių santuoka nutrauktina, nes atsakovas nesirūpino šeima bei žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, t.y. esant atsakovo kaltei, CK 3.60 str. 3 d. pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus.

Visais atvejais dėl santuokos nutraukimo reikia kreiptis į teismą. Pateikiami šie dokumentai  (sąrašas nėra baigtinis):

  • Ieškinys arba prašymas (atsižvelgiant į santuokos nutraukimo pagrindą);
  • Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad žyminis mokestis nemokamas nutraukiant santuoką bendru sutarimu arba pagal vieno sutuoktinio prašymą. Teikiant ieškinį dėl sutuoktinio kaltės, žyminio mokesčio dydis priklauso nuo pareikštų reikalavimų, pavyzdžiui, vaikų išlaikymas, sutuoktinio išlaikymas, turto padalijimas.
  • Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (tik nutraukiant santuoka bendru sutarimu);
  • Santuokos liudijimas (originalas);
  • Paso kopijos;
  • Pažyma apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą;
  • Pažymos apie turimą nekilnojamąjį turtą iš VĮ Registrų centras;
  • Pažymos apie transporto priemones iš VĮ Regitra;
  • Kreditorinių įsipareigojimų sutartys (jeigu yra);
  • Dokumentai, įrodantys sutuoktinio kaltę – medicininės pažymos ir pan.

Bendrovė HOROS:

Teikia konsultacijas dėl santuokos nutraukimo;

Rengia sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių;

Parengia ir pateikia teismui reikalingus dokumentus dėl santuokos nutraukimo;

Atstovauja Jums santuokos nutraukimo byloje teisme, kitose įstaigose, taip pat ir baudžiamosiose bylose;

Parengia kitus būtinus dokumentus santuokos nutraukimo byloje (pvz., prašymai, atskirieji skundai ir t.t.);

Konsultuoja dėl vaiko išlaikymo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimais.

 

Straipsnį parengė teisinių ir personalo paslaugų bendrovė HOROS.