Please update your Flash Player to view content.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Ar visais atvejais gali apginti pažeistas asmens teises?

Asmenys vis dažniau pastebi, kad jų asmens duomenys yra tvarkomi pažeidžiant ADATĮ ir kreipiasi su skundais į Inspekciją. Asmens duomenų apsaugos inspekcijos pateikta statistika rodo, kad kiekvienais metais skundų yra gaunama vis daugiau: 2011 – 238 skundai, 2012 – 332 skundai, 2013 – 343 skundai , 2014 (nuo sausio 1 d. iki lapkričio 1 d.) – 401 skundas.

 

Kaip minėjome prieš tai, Inspekcija yra įgaliota nagrinėti mūsų skundus (ADTAĮ 40 str. 1 d. 3 p.), bet ar visada? 

 

Įstatymas išskiria vieną atvejį, kai Inspekcija neturi teisės kištis ir nagrinėti asmenų skundus dėl asmens duomenų tvarkymo: taip, tai nepriklausoma institucija Lietuvoje – teismai. Remiantis ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalimi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose. Ši išimtis atsirado siekiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų suderinamumo su LR Konstitucijos 109 straipsniu, kuris numato principą, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. LR Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime, pažymėjo, kad „šis principas   visų  pirma  reiškia  teisėjo  ir  teismų, vykdančių  teisingumą,  nepriklausomumą.  Konstitucijos  114  straipsnio  1  dalyje nustatyta,  kad  valstybinės  valdžios  ir  valdymo  institucijų, Seimo  narių  ir  kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių  organizacijų  ar  piliečių  kišimasis  į teisėjo ar teismo   veiklą   draudžiamas  ir  užtraukia  įstatymo  nustatytą atsakomybę“. Tačiau toks draudimas nereiškia, kad teisminė valdžia ir kitos valdžios negali bendradarbiauti.

 

Šiuo metu galiojanti Įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostata gali būti aiškinama plačiai ir apimti tiek teismo veiklą vykdant teisingumą, tiek teismo administracines funkcijas. Dėl šio Įstatymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir 2014-07-24 pateikė įstatymo projektą nr. XIIP-2059 (toliau – Projektas) dėl 36 straipsnio 4 dalies pakeitimo išdėstant ją:  

„4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą.“ Remiantis Aiškinamuoju raštuProjektu siūloma tiksliau apibrėžti Inspekcijos kompetenciją prižiūrint asmens duomenų tvarkymą teismuose ir nustatyti, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti tik tokio asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą.

 

Kaip pažymėta Aiškinamajame rašte, šis Projektas parengtas atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus 2014 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. 4D-2014/1-305 iškeltas problemas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu teismuose. Seimo kontrolierius rekomendavo suvienodinti viešai skelbiamų asmens duomenų praktiką, užkertant kelią situacijoms, kuomet tiesiogiai arba netiesiogiai būtų galima nustatyti byloje dalyvavusio asmens tapatybę, kai tai nėra būtina, taip pat imtis priemonių, kad būtų tinkamai nuasmeninami teismų procesiniai sprendimai bei priimti atitinkamus sprendimus, aiškiai nurodant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomos priežiūros ir kontrolės ribas.

 

Tačiau būtina išsiaiškinti, kas yra vykdydami teisingumą, o kas yra administracinės teismo funkcijos.

Teismai už savo veiklą vykdant teisingumą neatsiskaito kitoms valdžios institucijoms ar pareigūnams. (KT 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

 

Pagal Teismų įstatymo 102 straipsnį 1 dalį administravimą teismuose sudaro teismo pareigūnų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir Teismų įstatyme numatytų pareigūnų atliekama nurodytos veiklos priežiūra (išorinis teismų administravimas). Teismų darbuotojams vykdant tokias funkcijas kaip procesinių dokumentų priėmimą, apeliacinių skundų išsiuntimą, darbuotojų įdarbinimą, dokumentų tvarkymą LITEKO sistemoje ir pan., gali tekti tvarkyti ir asmens duomenis.

 

Tačiau ar tai reiškia, kad šiuo metu asmuo neturi teisės pateikti užklausos dėl jo tvarkomų asmens duomenų?

 

Vis dėl to, teisės aktai suteikia galimybę susipažinti su šia informacija. Šiuo metu Teismai vadovaujasi Teisėjų tarybos 2007 m. kovo 16 d. nutarimu Nr.13P-33 patvirtintomis Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

 

Pažymima, kad remiantis Taisyklių 7 punktu duomenų subjektai turi teisę žinoti apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su savo asmens duomenimis ir įgyvendinti kitas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas teises. Ši teisė įgyvendinama vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, pagal kurį, duomenų subjekto prašymu, pateikus asmens tapatybę įrodantį dokumentą, teismo pirmininkas priima sprendimą supažindinti duomenų subjektą su teisme esančiais jo asmens duomenimis bei kaip šie duomenys yra tvarkomi arba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos motyvuotu atsakymu nurodo atsisakymo tenkinti tokį prašymą priežastis.

 

Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, duomenų subjektas gali skųsti teismo, kaip duomenų valdytojo, veiksmus (neveikimą) aukštesniojo teismo pirmininkui per 3 mėnesius nuo atsakymo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi Taisyklių 8 punkte nustatytas terminas pateikti atsakymą. Duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti, sunaikinti ir sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus realizuojama ADTAĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 11 punktas).

 

Pagal 4 punktą, šios Taisyklės mutatis mutandis („pakeitus tai, kа reikia pakeisti“ arba „su pakeitimais“) taikomos ir kitoms institucijoms, kurios tvarko, kaupia ar valdo teismuose tvarkomus asmens duomenis. Tačiau skundą dėl tokio duomenų valdytojo veiksmų ar neveikimo, jeigu pažeidžiamos ADTAĮ nuostatos, Inspekcija nagrinėtų.

 

Taigi, šiuo Projektu Inspekcijai būtų suteikiama teisė kontroliuoti asmens duomenų tvarkymą teismuose bei nagrinėti asmenų skundus dėl asmens duomenų pažeidimo kiek tai būtų susiję su administracinėmis teismo funkcijomis. Šiuo metu asmeniui yra suteikiama teisė sužinoti kaip tvarkomi jo asmens duomenys bei reikalauti  juos ištaisyti, sunaikinti, tačiau asmuo neturi kur kreiptis, jeigu teismas to nevykdo. Manytina, kad Inspekcijos kontrolė padės teismams labiau užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą.

 

Straipsnį parengė bendrovės „Horos“ teisininkai.