Please update your Flash Player to view content.

Ar žmogus turi teisę būti pamirštas?

 

Gegužės 13 dieną Europos Teisingumo Teismas (ETT, toliau – Teismas) priėmė svarbų sprendimą byloje C-131/12 ir nurodė, kad asmenys turi teisę „būti pamiršti“, tam tikromis aplinkybėmis, kai jų asmeniniai duomenys tampa pasenę ar netikslūs, t.y. kai tokie duomenys „atrodo neadekvatūs, nereikšmingi ar daugiau nebereikšmingi, arba perdėti ryšium su tikslu, dėl kurio buvo apdoroti, ir – atsižvelgiant į praėjusį laiką“. Tačiau Teismas pateikė išaiškinimus tik dėl interneto paieškos paslaugų tiekėjų pareigų, taip apsunkindamas jos prieigą per paieškos sistemas.

Kokius duomenis asmuo turi teisę reikalauti pašalinti?

Teismas pabrėžia, kad duomenų subjekto prašymu konstatavus, jog nuorodų įtraukimas šiuo metu neatitinka 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva), atitinkama šio rezultatų sąrašo informacija ir nuorodos turi būti pašalintos, nes ši informacija šiam subjektui gali turėti neigiamų padarinių arba jis pageidauja, kad ji praėjus tam tikram laikui būtų „pamiršta“, Kai kuriais atvejais, net iš pradžių teisėtas tikslių duomenų tvarkymas, praėjus tam tikram laikui, gali tapti prieštaraujantis Direktyvai, jei, atsižvelgiant į konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes ir praėjusį laiką, duomenys atrodo neadekvatūs, nebesvarbūs arba pertekliniai tais tikslais, dėl kurių buvo tvarkomi.

Kaip teigia profesorius Mindaugas Kiškis straipsnyje „Teisė būti pamirštam internete galios ir pedofilams?“ suteikiant teisę atsiranda ir galimybė piktnaudžiauti. Šiuo atveju ši teisė gali sudominti, pavyzdžiui, politikus ir valdininkus, teikiančius turto deklaracijas, kurios gali atskleisti, jog turtą jiems sunešė „aitvarai“. Arba dar blogiau – nusikaltėlius, teistus už žmogžudystes, vaikų seksualinį išnaudojimą ar kitokius sunkius nusikaltimus. Todėl, jo nuomone, informacija apie politikus ar nesąžiningus asmenis, praeityje galbūt pažeidusius įstatymus, neturės būti šalinama iš interneto.

Kada teisė būti pamirštam negalioja?

„Google“ šiuo metu suteikia galimybę pašalinti paieškos rezultatus, jei jie susiję su asmenine informacija ar atvaizdais, tačiau tik tokiu atveju, jeigu tai neprieštarauja viešajam interesui. Kaip dauguma asmens teisių, taip ir ši, yra ribojama. Teismas pažymi, kad teisė būti užmirštam internete nėra absoliuti. Direktyva numato viešąjį interesą kaip vieną iš asmens duomenų tvarkymo pagrindų greta tokių pagrindų kaip gyvybiniai duomenų subjekto interesai, teisėti duomenų valdytojo interesai ir kt. (7 str.). Ši Direktyva taip pat leidžia dėl svarbaus viešojo intereso tvarkyti asmens duomenis, kurie atskleidžia jo rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą, kas bendru atveju yra draustina (8 str.), ir perduoti tokius duomenis trečiajai šaliai, kuri neužtikrina adekvataus jų apsaugos lygio (26 str.).

Pateikiamos pavyzdinės sąvokos labiau padės suprasti kas yra viešasis interesas. Lietuvoje viešojo intereso sąvoką įtvirtino Konstitucinis Teismas (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) „Viešuoju interesu laikytinas <...> tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.” Pasak Jauniaus Gumbio (Public Interest: Problem of Conceptualisation. V., 2006) Teismo interpretacijoje viešojo intereso koncepcija pabrėžia kolektyvinio intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus Tuo pačiu viešasis interesas suprantamas kaip plati sąvoka, apimanti politinę, socialinę, kultūrinę ir dvasinę viešojo gyvenimo sritis, kuriai būdingas dinamizmas (dažnai tapačia ar beveik tapačia prasme vartojamos ir kitos sąvokos - viešasis gėris (angl. public good), viešasis poreikis (angl. public need), bendrasis interesas (angl. general interest) ir kt.

Taigi, sprendžiant dėl informacijos šalinimo iš paieškos rezultatų reikia įvertinti:

1) kokio pobūdžio duomenys yra skelbiami,

2) kokia jų svarba asmens privatumui,

3) koks visuomenės interesas turėti šią informaciją,

4) taip pat ar duomenų subjektas dalyvauja viešame gyvenime.

Apie šią teisę rugpjūčio 18 d. taip pat pasisakė Europos Sąjungos teisingumo komisarė Martine Reicherts. Pasak jos, Teisingumo Teismas aiškiai nusprendė, kad teisė būti pamirštam nėra absoliuti, bet ji visada turi būti suderinta su kitomis pagrindinėmis teisėmis, kaip antai saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos laisvė. Tai reiškia, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, apima informacijos tipą, jos jautrumą individo privataus gyvenimo ir visuomenės interesas turėti galimybę susipažinti su šia informacija.

Šis sprendimas nesuteikia aiškumo, kada asmenys ar organizacijos turės pašalinti turinį iš interneto, todėl jie laiko ši sprendimą apsunkinančiu. Vadinama pusiausvyrą tarp interneto vartotojų teisėtų interesų ir piliečių pagrindinių teisių turės būti rasta kiekvienu atveju.

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) Taryboje yra svarstomi ES asmens duomenų apsaugos reglamento ir direktyvos projektai, kuriais siekiama, kad duomenų apsauga „pasivytų“ technologijų plėtrą visoje ES teritorijoje. Minėtu reglamentu siekiama įtvirtinti ir individo teisę būti ištrintam arba užmirštam kibernetinėje erdvėje. Naujų ES duomenų apsaugos taisyklių pagrindinės nuostatos taip pat apima sąlygų sudarymą laisvai keistis asmens duomenimis paslaugų teikėjams, vaikų duomenų apsaugą, nuobaudas už pažeidimus. Įsigaliojus šioms taisyklėms būtų panaikintas skirtingas asmens duomenų reguliavimas ES, įteisintos vienodo lygio baudos, vienodas duomenų subjekto teisių turinys ir apimtis visoje ES bei vienodas ES asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų statusas ir galios. Naujasis reglamentas turėtų įsigalioti 2015 m. pabaigoje arba 2016 m. pradžioje.

Taip pat svarbu paminėti, kad nei Komisija, nei Teismas nesukūrė teisės būti pamirštam. Tai yra įtvirtinta ES duomenų apsaugos direktyvoje nuo 1995 m. Ši vadinamoji teisė būti pamirštam (t. y. reikalauti ištrinti asmens duomenis) padės asmenims geriau valdyti interneto duomenų apsaugai keliamą grėsmę. Kai asmuo nebenorės, kad jo duomenys būtų apdorojami, ir nebus teisinio pagrindo jų saugoti, duomenys bus ištrinti. Pažymėtina, kad taisyklės yra susijusios su teisių asmenims suteikimu, o ne su ankstesnių įvykių ištrynimu arba spaudos laisvės ribojimu.

Dėl informacijos šalinimo paieškos rezultatuose duomenų subjektas gali kreiptis tiesiogiai į paieškos įrankių valdytoją, kuris turi įvertinti duomenų subjekto prašymą iš esmės. Google paskelbė gerbsianti Europos teismo sprendimą garantuoti teisę „būti pamirštam“. Iki liepos 18 dienos Google sulaukė 91 000 prašymo panaikinti nuorodas į apie 300 000 internetinių puslapių. Kompanija teigia, kad apie 53 procentai šių prašymų buvo patenkinti, 15% – paprašyta daugiau informacijos, o 32% – buvo atmesti. Užpildyti formą galima paspaudus ČIA.

Pažymėtina, jei paslaugų teikėjas pašalinti informacijos nesutinka, vartotojas gali kreiptis į asmens duomenų priežiūros instituciją ar teismą. Pareiga įrodyti, kad informacija turi būti prieinama, tenka paslaugos teikėjui.

Apibendrinant, galima teigti, kad kaip ir dauguma žmogaus teisių, taip ir ši turi išimtis kada ji gali būti ribojama. Tenka pripažinti, kad viešasis interesas dažnai tampa svarbesniu už bet kokią asmeninę teisę. Taip pat, šis teismo sprendimas diskusijų sukėlė dar ir dėl to, kad būtent paslaugos teikėjas turi spręsti dėl duomenų pašalinimo. Siūlomas sprendimas minėtame reglamente nurodyti konkrečiai kokioms aplinkybėms esant teikėjas turi pašalinti duomenis, o kada ne, įtvirtinti aiškią viešojo intereso sąvoką būtent kokiomis konkrečiomis situacijomis ši teisė nebus taikoma.

Taip pat žiūrėkite:

Asmens duomenų apsauga internete ;

Asmens duomenų teisinė apsauga