Please update your Flash Player to view content.

Mažųjų bendrijų Lietuvoje problematika

2013 11 25 

Mažųjų bendrijų įstatymas buvo priimtas 2012 m. birželio 29 d. Jame buvo įtvirtinta nauja juridinio asmens forma Lietuvoje – mažoji bendrija, kuri buvo plačiai reklamuojama kaip lengvatų suteikianti forma ekonominę veiklą vykdantiems asmenims. Kas tai per subjektas, kokie jo privalumai ir trūkumai lyginant su kitomis įmonių teisinėmis formomis bei kokias išvadas galima padaryti įvertinus vienerių metų patirtį įsigaliojus naujajam įstatymui?

Mažoji bendrija (MB) - tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurį gali įsteigti vienas arba grupė (bet ne daugiau negu 10) fizinių asmenų. Ji, kaip ir kiti privatieji juridiniai asmenys, gali verstis ta veiklos rūšimi, kuri nėra teisės aktų uždrausta, o įstatymų nustatytais atvejais, prieš imdamiesi tam tikros rūšies veiklos, turi gauti atitinkamą leidimą ar licenciją (pvz., higienos pasą). MB gali steigti tiek lietuviai, tiek užsienio šalių piliečiai, tačiau jos buveinė būtinai turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Mažosios bendrijos Lietuvoje veikia jau daugiau negu metus, todėl kyla nemažai klausimų dėl to, kokie rezultatai buvo pasiekti per šį laikotarpį, kiek įmonių pasinaudojo minėtomis lengvatomis bei su kokiais iššūkiais bei problemomis jos susiduria. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, jog daugelis prieš tai išvardintų lengvatų galiojo tik toms įmonėms, kurios buvo įsteigtos ne vėliau kaip šeši mėnesiai po mažųjų bendrijų įstatymo įsigaliojimo. Lengvatų  ir paramos suteikimas buvo itin veiksminga priemonė skatinant kurtis naujoms įmonėms, nes, palyginimui, per pirmą mėnesį po mažųjų bendrijų įstatymo priėmimo Registrų centre tokių įmonių tebuvo užregistruota 19, o vasario pradžioje jų jau buvo apie pusantro tūkstančio. Tačiau tokia lengvatinė tvarka galiojo tik pusmetį. Vėliau susikūrusios mažosios bendrijos tokios paramos nebegavo, o nuo 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 punkto naujai redakcijai, pagal kurią kiekvienam mažųjų bendrijų nariui bus privalu susimokėti socialinio draudimo mokesčius nuo minimalios mėnesinės algos (MMA – 1 000 Lt), mažosios bendrijos narys kas mėnesį turės mokėti 90 Lt į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir 263 Lt VSD įmoką. Taip pat reikia paminėti, kad, skirtingai negu tik priėmus mažųjų bendrijų įstatymą, sumažėjo rengiamų seminarų bei konferencijų apie MB steigimą skaičius, o internete gausu ne tik patikimos informacinės medžiagos dalomųjų paketų, bet ir daugybė prieštaringos bei klaidinančios informacijos apie reikalingus atlikti mokėjimus, prievoles, teiktinas ataskaitas. Visa tai apsunkina pradedančiųjų verslininkų, norinčių įkurti MB, pradžią.

Palyginus su kitomis įmonių teisinėmis formomis (UAB, AB, IĮ ir kitomis), mažoji bendrija yra patraukli tuo, jog nėra reikalavimo dėl minimalaus kapitalo dydžio, mažoji bendrija neprivalo turėti vadovo, o jos apskaitą gali tvarkyti mažosios bendrijos narys, vadinasi nereikia papildomos buhalterio pareigybės. Mažoji bendrija, lyginant su individualia įmone, taip pat yra geriau tuo, jog MB yra ribotos civilinės atsakomybės. Be to, MB turėtų būti patraukli smulkiajam ir šeimos verslui bei tiems, kurie anksčiau nesiryžo pradėti savo verslo dėl sudėtingų įmonės steigimo procedūrų. Tam, jog dar labiau paskatintų kurti mažąsias bendrijas, Vyriausybė skyrė pirmųjų verslo metų paslaugų ir inovacinio verslo pradžios krepšelius bei numatė 5 procentų pelno mokesčio lengvatą, jei MB yra ne daugiau kaip dešimt darbuotojų ir jos metinė apyvarta neviršija 1 mln. litų. Nuo 2013 m. liepos 1 d. taip pat įsigaliojo Kredito unijų įstatymų pakeitimas, kuriuo MB sudaryta galimybė tapti kredito unijų narėmis ir skolintis iš Verslumo skatinimo fondo. Be to, esant poreikiui MB visuomet galima pertvarkyti į individualią įmonę, uždarąją akcinę bendrovę, akcinę bendrovę, tikrąją ūkinę bendriją, komanditinę ūkinę bendrovę, kooperatinę bendrovę arba žemės ūkio bendrovę. Tai suteikia galimybę verslui plėstis, arba, priešingai – nepasiteisinus lūkesčiams sumažinti veiklos apimtis arba, pakeitus veiklos pobūdį, persitvarkyti į kitą juridinio asmens formą.

Taigi, mažoji bendrija yra itin patogi ir patraukli smulkiajam bei šeimos verslui, jai yra palengvinta administracinė našta bei sumažinta atsakomybės rizika nepasisekus verslui. Be to, pastebima tendencija, jog mažosios bendrijos Lietuvoje vis labiau populiarėja ir tokių įmonių daugėja. Gaila, kad nors mažoji bendrija yra vis dar nauja juridinė forma Lietuvoje, valstybė jai nebeskiria tiek daug dėmesio, kiek jo skyrė priėmus mažųjų bendrijų įstatymą. Nepaisant to, Pirmųjų metų rezultatai džiugina, todėl, net ir padidinus mokesčius, tikimasi, jog ateityje MB taps viena pagrindinių smulkiojo verslo juridinių formų.    

 

Straipsnį parengė teisinių ir personalo paslaugų įmonė HOROS.