Please update your Flash Player to view content.

MEDIACIJA – KAS TAI YRA? Pasaulyje plačiai taikomas metodas, kuris Lietuvoje – atrandama naujovė

2013 08 14 

Mediacija – daug kam girdėtas terminas, tačiau tikrai nedaugelis galėtų tiksliai atsakyti, kas tai yra. Vieni žmonės tai painioja su „meditacija“, kiti – iš viso nė nenutuokia apie šio žodžio reikšmę ir nesieja mediacijos su teise.

Mediacija – tai visame pasaulyje paplitusi alternatyvi ginčų sprendimo procedūra, kuri nėra formalaus teisminio proceso pakaitalas, bet yra plačiai naudojama greta derybų bei arbitražo. Mediacijos pagrindinis skiriamasis bruožas yra tas, jog trečioji šalis – mediatorius – visuomet dalyvauja šalims sprendžiant ginčą, tačiau kitaip nei arbitraže ar teisme – nepriima jokio sprendimo, kuris būtų privalomas abiems šalims.

home-people 1

Nuotrauka iš www.fml.uk.com

Mediacijos atsiradimo istorija grąžina mus į senovės Kiniją bei Japoniją, kur šalių tarpusavio santykiai ir puoselėjamos vertybės skatino mediacijos vystymąsi. Europoje mediacija atsirado gerokai vėliau, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje mediacija civilinės teisės srityje pradėta taikyti tik XXa. pabaigoje. Verta paminėti, jog visai neseniai buvo priimta, jog kai kuriais atvejais Italijoje mediacija yra privaloma neteisminė ginčų sprendimo forma, kuomet asmuo į teismą gali kreiptis tik po mediacijos sesijos. Mediacijos, kaip privalomos neteisminės institucijos, svarbą lemia opios ginčų sritys, pvz., skyrybų, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, atveju. Jungtinės Amerikos Valstijos, pasižyminčios kultūrų įvairove, buvo puiki terpė skleistis mediacijai. Anot doc. dr. J. Sondaitės, mediacijos stilius atsirado JAV teisininkų dėka ir buvo pradėtas taikyti XXa. viduryje. Tai savanoriškas ir konfidencialus procesas, kuris remiasi tam tikrais principais.

Mediacija turi keletą esminių taisyklių, kurių privalu laikytis kiekvieno mediacijos proceso metu. Pagrindiniai meditacijos principai:

1. Savanoriškumas. Asmuo savo noru, laisva valia pasirenka šį alternatyvų ginčų sprendimo būdą, jame dalyvauja bei gali iš jo pasitraukti kada panorėjęs, nenurodydamas jokių priežasčių.

2. Konfidencialumas. Tiek informacija, gauta mediacijos metu, tiek pats procesas yra tik mediatoriaus ir šalių žinioje.

3. Mediatoriaus nešališkumas, neutralumas bei nepriklausomumas. Pats mediatorius nėra susijęs nė su viena iš šalių, šalys mediatoriui yra lygios ir jis neturi nei finansinio, nei asmeninio suinteresuotumo mediacijos proceso baigtimi.

Mediatorius yra trečioji šalis, kuri padeda ginčo šalims pasiekti norimą rezultatą – priimti taikų sprendimą, kuo labiau tenkinantį abi šalis. Mediatorius nepriima sprendimo, privalomo šalims, jis tik moderuoja procesą, kontroliuoja šalis, kad šios laikytųsi nustatytų taisyklių, nekonfliktuotų tarpusavyje ir koncentrotųsi ties ginčo objektu. Mediatoriaus vaidmuo procese gali būti aktyvesnis ar pasyvesnis, priklausomai nuo to, kokį mediacijos stilių šis pasirenka. Jeigu mediatorius pasirenka vertinamąjį stilių (šį stilių dažniausiai renkasi teisininkai), tuomet jo vaidmuo yra aktyvus, mediatorius šiuo atveju teikia pasiūlymus, kaip spręsti ginčą, nurodo šalių pranašumus bei trūkumus bei daugiau rūpinasi šalių teisėmis nei jų interesais. Kitas stilius, kurį gali pasirinkti mediatorius yra lengvinantysis (tai pirmasis mediacijos stilius, atsiradęs JAV), kurio metu mediatorius yra pasyvesnis, mediacijos sesijos metu užduoda klausimus šalims, aiškinasi jų pozicijas, tačiau savo nuomonės nereiškia, tiesiog nukreipia šalis tinkama linkme sprendžiant ginčo klausimus. Transformacinį stilių naudojantys tarpininkai yra mažiau orientuoti į sprendimo priėmimą nei minėtuose anskčiau. Šio stiliaus tarpininkų pagrindinis tikslas yra pakeisti šalių požiūrį į pačią konfliktinę situaciją. Tokiu būdu išryškėja tikrieji asmenų interesai ir atkuriama buvusi santarvė tarp šalių.

Deja, Lietuvoje, mediacija dar nėra plačiai taikoma, nėra didelės teisinės bazės, kuri reglamentuotų šią procedūrą, tačiau galime pasidžiaugti, jog teisminės mediacijos užuomazgas jau galime pastebėti. Lietuvoje pirmiausia buvo bandyti diegti teisminę mediaciją 2005 metais. Tuomet buvo išleistas bandomasis teisminės mediacijos projektas, vėliau išleistas civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas. Prie mediacijos populiarinimo bei skatinimo, specialistų ruošimo Lietuvoje prisideda vienas iš didžiųjų Lietuvos universitetų, turintis atskirą mediacijos magistrantūros studijų programą. Taip vyksta nemažai įvairių seminarų, renginių, mokymų, kuriuos organizuoja tiek universitetai, tiek advokatų profesinių bendrijų nariai.

Mediacijos taikymas. Mediacija gali būti taikoma tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, nes kaip ir buvo minėta, mediacija gali būti teisminė ir neteisminė. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar ginčo šalys yra iniciavusios teismo procesą, ar ne. Jeigu siekiant pasinaudoti mediacija šaliai reikia kreiptis į teismą, tai bus teisminė meditacija. Jeigu kreiptis į teismą nėra reikalaujama, tuomet tai bus neteisminės mediacijos modelis. Taigi meditacija turi plačias taikymo galimybes, yra plačiai pasaulyje paplitęs ginčų sprendimo būdas, kuris Lietuvoje dar mažai žinomas, bet vis aktyviau populiarinamas. 

Straipsnį parengė teisinių paslaugų bendrovė „HOROS“.

  

Norintiems plačiau pasidomėti kelios naudingos nuorodos:

http://www.teismai.lt/lt/mediacija/visuomenei/;

http://www.mediator.lt/Mediacija.html#Faktai;

http://www.tm.lt/veikla/kryptis/41/;

http://www.pinigukarta.lt/blog/ekonomika-ekspertai/mediacija;

http://www.manoteises.lt/index.php?lang=1&sid=576&tid=693&PHPSESSID=;

http://www.delfi.lt/news/daily/law/teiseja-pataria-kaip-ginca-isspresti-pigiau-greiciau-ir-paprasciau.d?id=61823567;

http://www.delfi.lt/news/daily/law/elangys-mediacijos-nauda-gincu-sprendime.d?id=60243555.