Please update your Flash Player to view content.

Tiesioginė rinkodara. Duomenų tvarkymas teikiant tiesioginės rinkodaros pasiūlymus

Juridiniams asmenims tiesioginės rinkodaros (angl. Direct marketing) terminas reiškia rinkodaros sistemą, kuria įmonės tiesiogiai kreipiasi į vartotojus, siekdamos atsako ir (arba) veiksmo. Fiziniams asmenims, tiesioginės rinkodaros terminas asocijuojasi su reklaminėmis tekstinėmis žinutėmis mobiliuosiuose telefonuose, reklaminiais skambučiais bei elektroninį paštą paskandinančiais brukalais (spam). Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, atsakingai už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymo priežiūrą ir kontrolę, tiesioginė rinkodara yra veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų.

Nors Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas), numatantis tiesioginės rinkodaros vykdymo tvarką, įsigaliojo dar 1996 metais, tiesioginė rinkodara vis dar yra aršių diskusijų objektas, o daugelis bendrovių dar ir šiandien nežino, kaip teikti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, nepažeidžiant įstatymų. Tiesioginės rinkodaros pasiūlymus bendrovės turi teisę teikti tik griežtai laikydamosi Įstatyme numatytų reikalavimų. Tiesioginės rinkodaros pasiūlymų teikimas pažeidžiant numatytus reikalavimus, bendrovėms užtraukia klientų nemalonę bei neretu atveju ir administracinę atsakomybę. Todėl bendrovės siekdamos išvengti nemalonumų, privalo įgyvendinti įstatyme numatytus reikalavimus.

Tiesioginės rinkodaros pasiūlymų teikimą Lietuvoje reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos bei Elektroninių ryšių įstatymai. Pagal elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnį naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Taigi naudoti asmens telefono ar telefakso ryšio numerius taip pat elektroninio pašto adresą, tiesioginės rinkodaros pasiūlymams teikti, prieš tai negavus abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo, yra draudžiama.

Atkreiptinas dėmesys, kad Elektroninių ryšių įstatyme numatytas draudimas teikti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, neturint abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo, galioja pasiūlymus teikiant tiek juridiniams, tiek ir fiziniams asmenims. 

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas gina teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, tvarkant asmens duomeis, todėl įstatymas taikomas tiesioginės rinkodaros pasiūlymus teikiant fiziniams asmenims.

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, asmens duomenys (vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir pan.) gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, tik po to, kai duomenų subjektas duoda sutikimą dėl tokio duomenų tvarkymo. Todėl net ir tuo atveju, kai bendrovės „surenka“ asmens duomenis (elektroninį paštą, telefono ryšio numerį ir pan.) iš viešai prieinamų registrų, arba atsitiktine tvarka surenka telefono ryšio numerį, bet neturi duomenų subjekto sutikimo, toks tiesioginės rinkodaros pasiūlymų teikimas pažeidžia tiek elektroninių ryšių įstatymą tiek ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą bei užtraukia administracinę atsakokmybę – baudą nuo 500 Lt iki 2000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, bendrovės neturi teisės teikti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų, neturėdamos išankstinio duomenų subjekto arba abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo dėl tiesioginės rinkodaros pasiūlymų teikimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu, bendrovė asmens duomenis tvarko automatiniu būdu, pavyzdžiui, tvarko duomenų bazę, kurioje kaupiami fizinio asmens vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris ir pan., siunčia naujienlaiškius elektroniniu paštu, privalo registruotis Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje asmens duomenų valdytoju. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnį, asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas arba jo atstovas (pagal šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą) Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Vengimas registruotis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, bendrovėms užtraukia administracinę atsakomybę bei pareigą įsiregistruoti asmens duomenų valdytoju.

Be atskiro, išankstinio duomenų subjekto ar abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais galima tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, bendrovė (duomenų valdytojas) kuri teikdama paslaugas ar parduodama prekes šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis yra gavusi iš duomenų subjektų, esančių jo klientais, kontaktinius asmens duomenis (vardą, pavardę ir adresą), šiuos duomenis gali naudoti be atskiro duomenų subjekto sutikimo tik savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo teikiant kiekvieną pasiūlymą. Be išankstinio duomenų subjekto sutikimo teikti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus rekomenduotina teikti tik išskirtiniu atveju, kai duomenų subjekto sutikimo dėl duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais jokiais kitais būdais gauti neįmanoma.

 

 

Nuotrauka iš www.cdn2.hubspot.net .