Please update your Flash Player to view content.

Ar mums reikia dar daugiau švenčių?Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti trys nauji įstatymo projektai, kuriuos priėmus spalio 25 d., lapkričio 2 d. ir gruodžio 31 d. taptų švenčių dienomis

2013 07 12

Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti trys nauji įstatymo projektai, kuriuos priėmus būtų pakeistas Darbo kodekso 162 straipsnis. Projektai siūlo spalio 25 d., lapkričio 2 d. ir gruodžio 31 d. paversti švenčių dienomis, jas paskelbiant atitinkamai Konstitucijos diena, mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena ir Naujųjų metų išvakarių diena. Pabrėžtina, kad tiek Konstitucijos diena, tiek mirusiųjų atminimo diena yra įtrauktos į atmintinų dienų sąrašą , joms paminėti skiriami įvairūs renginiai ir susibūrimai.

Pagal Atmintinų dienų įstatymą, atmintina diena laikoma reikšminga Lietuvai diena, susijusi su valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ar įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ar gyvosios istorijos išsaugojimu. Darbo kodekso 162 straipsnyje įtvirtintas sąrašas švenčių dienų, kuriomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama.

Šiuo metu vos 5 ES valstybėse Konstitucijos diena yra pripažįstama švente.  Pagal oficialius Europos Sąjungos duomenis mirusiųjų atminimo dieną Europos Sąjungoje švenčia 2 valstybės ir tik 4 valstybės švenčia Naujųjų metų išvakares . Atsižvelgus į šiuos statistinius duomenis, galima daryti išvadą, kad priėmus aptariamus įstatymo projektus, Lietuva įsiveržtų Europos Sąjungoje pagal turimų švenčių vidurkį.
Verta paminėti, kad ekonomiškai stiprios valstybės kaip Prancūzija ar Vokietija nėra paskelbusi nė vienos iš aptariamų  dienų kaip švenčių dienos.

Svarbu, kad su nedarbo dienos paskelbimu susiję įstatymo projektai būtų svarstomi ypač atidžiai, o pakeitimai būtų proporcingi galimai neigiamam ekonomikos poveikiui, o taip pat ir darbuotojų padėčiai. Politinė sąmonė neturi būti veikiama jokio laikino populiarumo šlovės vaikymosi.

Įsigilinus į nagrinėjamų įstatymo projektų aiškinamuosius raštus, matyti, kad projektuose pasitelkiami argumentai, keliantys pagrįstų abejonių tikraisiais projekto rengėjų tikslais. Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte dėl spalio 25 d. paskelbimo švente teigiama, kad šventės statusas leistų platesniais mastais šviesti ir diskutuoti visuomenę . Svarbu pažymėti, kad, pavyzdžiui, mokyklose ar universitetuose, spalio 25 d. yra skirta aptarti Lietuvos Respublikos Konstituciją, jos istoriją, kviečiama diskutuoti aktyvų jaunimą apie šiuolaikinės Konstitucijos problemas ir perspektyvas, todėl šventinės dienos statuso suteikimas vargu ar leistų „platesniu mastu“ šviesti ir diskutuoti jaunimą Konstitucijos klausimais, juolab kad švietimo vieta persikeltų iš mokymo įstaigų į neformalias vietas. Jau tradicija tampantis Konstitucijos egzaminas greitu metu taps vis populiaresniu konkursu.

Kito įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamas argumentas, kad Naujųjų metų išvakares reikia paskelbti šventės diena tam, kad būtų palengvintos buities sąlygos ir galimybė bendrauti su artimaisiais. Akivaizdu, kad gyventojų buities arba betarpiško bendravimo sąlygų gerinimu, Seimo nariai turėtų rūpintis ištisus metus, o ne tik Naujųjų metų išvakarėse. 

Argumentai, kuriais būtų galima pagrįsti pateiktus įstatymų pakeitimo projektus, turėtų būti paremti pamatiniais protingumo ir proporcingumo principais. Pabrėžtina, kad Finansų ministerija atliko preliminarius skaičiavimus, teigiančius, kad per kiekvieną papildomą nedarbo dieną į valstybės biudžetą nesurenkama apie 100 mln. litų . Atlikti skaičiavimai parodo papildomų šventinių dienų keliamą neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai, todėl keistai atrodo Seimo narių siūlymai gerinti gyventojų buities sąlygas priemonėmis, kurios kelia neigiamą įtaką ekonomikai.

Apibendrinus matyti, kad siūlomi Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai neigiamai įtakotų valstybės ekonomiką – gyventojų gerovę, todėl aukščiau aptartus įstatymo projektus reikėtų pagrįsti aukštesnėmis vertybėmis, nei tinkamas pasirengimas Naujųjų metų sutikimui.

Singles-Holidays

Nuotrauka - golearnto.com

 

Straipsnį parengė teisinių ir personalo paslaugų bendrovė "HOROS".